Hiperaktyvumas arba dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (angl.: Attention Deficit Hyperactivity Disorder (ADHD) – dažnai girdima sąvoka kalbant apie vaikus, turinčius elgesio bei mokymosi sunkumų. Ši sąvoka tapo visuomenės klijuojama “etikete” judriam ir tarsi ramiai negalinčiam išsėdėti vaikui.

Jei toks vaikas patiria mokymosi sunkumų ar ugdymo įstaigoje demonstruoja neigiamą elgesį, šią “etiketę” savaime gauna jau (iki)mokyklinio ugdymo įstaigose.

Kokie yra hiperaktyvūs vaikai?

Visuomenėje vyrauja stereotipinis mąstymas, jog hiperaktyvūs yra tokie vaikai, kurie pasižymi impulsyvumu, emocionalumu, dideliu aktyvumu ir turi daug elgesio problemų šeimoje bei mokykloje.

Remiantis moksliniais tyrimais hiperaktyvumo sutrikimą turintys vaikai nebūtinai yra hiperaktyvūs. Jie gali susidurti tik su dėmesio koncentracijos problemomis ar turėti kitų sutrikimo simptomų. Dažnai hiperaktyvūs vaikai susiduria su:

  • Laiko planavimo problemomis;
  • Sunkumais valdant savo emocijas;
  • Organizuotumo problemomis;
  • Dėmesio koncentracijos ir atminties sunkumais;
  • Negebėjimu nukreipti dėmesio nuo vienos užduoties į kitą;
  • Iššūkiais pradedant naują užduotį;
  • Kartais nepagalvoja prieš ką nors sakant ar darant.

Keletas įdomių faktų apie vaikų hiperaktyvumą

  1. Keletas mokslinių tyrimų (įskaitant Harvardo medicinos mokyklos mokslininkus) įrodė, jog hiperaktyvumą sukelia genetiniai veiksniai, todėl pastebimas hiperaktyvumo paveldėjimas šeimose. Nepaisant atrasto ryšio tarp hiperaktyvumo ir kai kurių chromosomų skilimo ir dalijimosi sutrikimų, studijų rezultatai atskleidė, kad 78 proc. ištirtų hiperaktyvių vaikų neturi genetinių anomalijų.
  2. Tuo tarpu vaikai  kuriems diagnozuotas toks genetinis sutrikimas  kaip Dauno sindromas turi 100 proc ryšį su genetiniais veiksniais. Iki šiol nėra atrastas genetinis veiksnys sukeliantis hiperaktyvumą.
  3. Hiperaktyvumas dažniau nustatomas berniukams nei mergaitėms;
  4. Hiperaktyvumo sutrikimą turinčioms mergaitėms dažniau pasireiškia ne hiperaktyvumas, o kiti simptomai, todėl kartais šio tipo sutrikimas tiesiog nepastebimas;
  5. Mokslininkai teigia, jog skiriasi hiperaktyvių berniukų ir mergaičių elgesys. Berniukai dažniau nei mergaitės turi hiperaktyvumo simptomą. Tuo tarpu mergaitės dažniau susiduria tik su dėmesio koncentracijos ir kitomis problemomis;
  6. Kartais berniukams hiperaktyvumas diagnozuojamas per vėlai dėl visuomenėje paplitusio stereotipo, jog jiems būdingas aktyvus elgesys. Dažnai aplinkiniai hiperaktyvų elgesį priskiria „išdykusiam“ ir „nedrausmingam“ berniukų būdui. Dėl šios priežasties vaikai laiku nesulaukia tinkamos specialistų pagalbos;
  7. Nors berniukams hiperaktyvumo sutrikimas nustatomas dažniau pasaulyje vyrauja panašus hiperaktyvių vyrų ir moterų skaičius;
  8. Kai kurie mokslininkai iškėlė hipotezę, jog hiperaktyvumas neegzistuoja kaip liga, o tai tiesiog žmogaus temperamento ypatybė.

Hiperaktyvumas + ergoterapija:

(Hiper)aktyvūs vaikai nuolatos sulaukia daug neigiamų pastebėjimų iš savo mokytojų, tėvų, artimųjų ar kitų žmonių.. Dažna kritika kelia stresą ir neigiamas emocijas. Dėl šios priežasties vaikai susiduria su pasitikėjimo savimi ir savivertės problemomis. Kartais nuolatinės pastabos dar labiau skatina neigiamą vaikų elgesį ir jo problemas.

Įdomus straipsnis:  ŠIUOLAIKINĖ KŪDIKIŲ PRIEŽIŪROS ĮRANGA – PADEDA AR ŽALOJA?

Štai keletas ergoterapeutų patarimų, kaip padėti hiperaktyviam vaikui:

Vaikas . Patarimai. Hiperaktyvumas.
  • Nubrėžkite aiškias elgesio ribas, bet išlikite lankstūs. Svarbu dažnai pagirti už tinkamą elgesį. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį, jog kiekvienas vaikas gali klysti ir turi teisę mokytis iš savo klaidų;
  • Ieškokite būdų kaip įveikti agresiją. Efektyvu taikyti „pertraukėles“.
  • Paaiškinkite vaikui, jog jos skirtos jam susikaupti, nurimti ir pagalvoti apie savo elgesį. Nepamirškite, kad destruktyvus, nesaugus ir jūsų aptartų taisyklių nepaisantis elgesys turi būti sustabdytas bei pritaikytos elgesio pasekmės;
  • Suplanuokite dienos ritmą. Valgio meto, namų darbų, žaidimų bei miego laiko struktūra ir rutina padės sukurti saugumą ir aiškumą vaiko dienoje;
  • Sudėtingas užduotis suskaidykite į kelias mažas;
  • Rekomenduojama kartu pasigaminti didelį kalendorių, kuriame paryškinsite vaikui svarbias dienas bei tos dienos užduotis. Tai padės vaikui susigaudyti tarp daugybės kasdienių pareigų ir užduočių;
  • sukurkite ramų ir jaukų kampelį, kuriame vaikas galėtų netrukdomas skaityti, atlikti namų darbus ar tiesiog pailsėti;
  • pašalinkite aplinkos trikdžius, kurie gali blaškyti vaiko dėmesį: Išjunkite televizorių, apribokite kompiuterinių žaidimų laiką;
  • Skatinkite vaiką kuo daugiau laiko aktyviai praleisti lauke;
  • skatinkite vaiko fizinį aktyvumą. Specialistai teigia, jog tai padės vaikui gerinti dėmesio koncentraciją, išlieti susikaupusią energiją;
  • įveskite miego režimą. Miego trūkumas yra susijęs su dėmesio koncentracijos sunkumais, hiperaktyvumu, impulsyvumu;
  • paskatinkite vaiką “galvoti garsiai”. Tai padės pagalvoti prieš ką nors darant, sumažins impulsyvų elgesį;
  • tikėkite savo vaiku. Mokykloje ar kitoje aplinkoje vaikas patiria daug streso, todėl būkite pozityvūs bei drąsinkite savo vaiką. Nepamirškite pastebėti teigiamo vaiko elgesio ir jo už tai pagirti.

Kaip Jūs padedate vaikui, kuris yra hiperaktyvus? Parašykite komentaruose.

Dalinkitės: