Afazija – tai liga, kuri pasireiškia negalėjimu kalbėti: suvokti ir/ar ištarti žodžius, sakinius. Afazija gali būti motorinė, kai žmogus negali ištarti žodžio, gali būti sensorinė, kai šneka nelogiškai ir gali būti mišri – sensomotorinė. 

Praktikoje tenka susidurti su žmonėmis, kurie serga afazija. Tai klinikinis reiškinys, pvz., įgytas po persirgto galvos smegenų infarkto. Tiek man specialistui, tiek mano pacientams ir jų artimiesiems yra didelis iššūkis rasti bendrą kalbą su pacientu.

Tačiau yra metodikos, kurių pagalba galima skatinti ir gerinti bendravimą su žmogumi, kuris serga afazija.

Pradėdamas, noriu atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų, kurių reikia paisyti, kai bendraujate su žmogumi, kuris serga afazija:

-Nepervertinkite

  • Negalvokite, kad Jūsų artimasis ar tas žmogus su kuriuo bendraujate negali Jūsų suprasti. Net ir tuo atveju, kai žmogus po ligos negali kalbėti, jis gali visiškai suprasti Jus.

  • Gerbkite žmogaus privatumą. Neaptarinėkite žmogaus kalbėjimo galimybių prie kitų žmonių.
  • Nesusipainiokite. Negalėjimas kalbėti nereiškia, kad žmogus nėra pakankamai išsilavinęs. Kitaip sakant, negalėjimas atsakyti nereiškia, kad žmogus nežino atsakymo.
  • Visada pabrėšiu, VISADA įtraukite žmogų į pokalbį net ir tuo atveju, jei žmogus negali dėl kalbos sutrikimo dalyvauti diskusijoje.

-Sukurkite teigiamą aplinką bendravimui

  • Žymiai efektyviau bendrausite su žmogumi, sergančiu afazija, kai bendrausite akis į akį, o ne didesnėje žmonių grupėje. Paaiškinsiu kodėl: žmonės, persirgę galvos smegenų infarktu sunkiai sutelkia dėmesį ir dar didesnis iššūkis jiems tą dėmesį išlaikyti. Tad didesnė žmonių grupė, TV, radijas ar panašios kliūtys  labai apsunkina bendravimą.
  • VISADA bendraukite su žmogumi iš tos kūno pusės, kuri yra pažeista. Tai labai svarbu: dažna žmonių, persirgusių galvos smegenų infarktu problema  – pažeistos kūno pusės neglektas. Kai kuriais atvejais, žmogus bando ignoruoti pažeistąją kūno pusę. Galva nusukta į kitą pusę, jis nenori atsisukti. Tokiu būdu pertempiami raumenys, atsiranda kitų medicininių problemų, kurios labai trukdo žmogui sveikti po ligos.
  • Naudokite tiek verbalinę (žodžių) kalbą, tiek neverbalinę (kūno) kalbą. Žmogui bus aiškiau suprasti, ką Jūs norite pasakyti.
  • Koncentruokitės. Kai bendraujate su žmogumi, neužsiimkite kitais reikalais.

-Kalbėkite dialogu, o ne monologu 

Padėkite žmogui bendrauti. Pasiūlykite žodžius, jei žmogui yra sudėtinga užbaigti sakinį, tačiau jokiais būdais neskubėkite. Duokite laiko žmogui pagalvoti, ištarti žodžius.

Galite jo pasiklausti, ar jam reikia pagalbos užbaigti sakinį ar išsakyti mintį. Nekalbėkite sudėtingai: naudokite paprastus žodžius ir trumpus sakinius.
Tačiau atminkite, kad su žmogumi nereikia kalbėti, kaip su penkiamečiu. Jokiais būdais nepraraskite savitvardos ir nerėkite.

-Užduokite vienu kartu vieną klausimą

Stenkitės nenaudoti įvardžių. Jei kalbate apie žmogų – naudokite jo vardą. Jei kalbate apie daiktą, naudokite to daikto pavadinimą. Jei kalbate apie kažkokį įvykį, nepamirškite paminėti jo datos ir vietos. Jei yra galimybės, naudokite fotografijas, nuotraukas ar kitą vizualinę medžiagą. Tokiu būdu leisite žmogui lengviau Jus suprasti ir lavinti žmogaus kalbos įgūdžius.

-Leiskite žmogui sužinoti, kaip jam sekasi

Kalbėdami, duokite žinią, kad Jūs suprantate, ką žmogus sako. Būkite klausytojas ir turėkite kantrybės. Kenčiantys nuo afazijos privalo žinoti, kad jie turi pakankamai laiko ir gali sau padėti atgauti kalbos įgūdžius

-Skatinkite ir alternatyvų bendravimą

Rašymas, rodymas, piešimas, gestikuliacijos. Tai puikūs alternatyvūs bendravimo būdai, kurie skatina žmogų įsitraukti į bendravimą. Tačiau atminkite, kad ne viskas tinka visur. Kai kur galite bendrauti piešdami, tačiau jei žmogui sutrikusi rankos funkcija ir jis negali manipuliuoti rašymo ar piešimo priemone, nereikėtų naudoti šios technikos.

Dar keletas bendravimo patarimų

  • Nepertraukinėkite žmogaus. Leiskite  pagalvoti. Nesusiraukite ir išlikite pozityvus.
  • Netaisykite klaidų. Tiesiog perfrazuokite teisingai, ką Jūs išgirdote.
  • Būkite atviras ir nemeluokite žmogui. Jei nesupratote, pasakykite jam tai.
  • Užduokite atvirus klausimus: pvz., “Kaip jis/ji atrodo?; Kokios spalvos tas daiktas?”

Įdomus straipsnis:  KAIP BENDRAUTI SU SENJORAIS?
Dalinkitės: